Margionių klojimo teatro istorija, archyvinė medžiaga
Puslapis kuriamas ir pildomas. Kreipiamės į visus, kurie galite turėti bet kokios medžiagos, susijusios su Margionių klojimo teatru: nuotraukų, video, laikraščių ar žurnalų, tekstų, ypač – senesnių laikų. Prašome pasidalinti su puslapio lankytojais. Jeigu turite ir galite, prašome atsiųsti elektroniniu paštu: info@klojimoteatras.lt
Iš anksto didelis ačiū.
2022 m. naktį iš rugsėjo 9-os į rugsėjo 10-ą Margionių klojimo teatras visiškai sudegė.
Prasideda naujas etapas – klojimo atstatymas. Gyvoji tradicija tęsiasi.
—
Margionių klojimo teatras – unikalus kultūros reiškinys ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Jo istorija mena tarpukario laikus.
Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį daugiau kaip devyniasdešimt metų. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.
Margionių klojimo teatro pradžia laikytini 1929 metai, kai šviesaus atminimo žmogaus – Margionių pradžios mokyklos mokytojo Teofilio Sukacko suburta vaidintojų grupė suvaidino pirmąjį spektaklį – A. Vilkutaičio-Keturakio komediją „Amerika pirtyje“. Tačiau norint vaidinimą rodyti, reikėjo važiuoti į Gardiną ir gauti paveleniją (leidimą).
Vaidinimai vyko iki 1939 m. Vokietijai užpuolus Lenkiją, dalis artistų buvo pašaukti į lenkų armiją. Ne visi grįžo iš karo, kai kurie atsidūrė Vokietijoje ar net Kanadoje. Kiti, pabėgę iš nelaisvės, grįžo į gimtuosius Margionis. Tarp jų buvo ir legendinis kaimo režisierius J.Gaidys, kuris vėliau, karo metu, atgaivino teatro veiklą, ėmęs rašyti pjeses ir pats režisuoti kaimo spektaklius.
J. Gaidys parašė Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų”, pjeses „Ašarų pakalnėje” ir „Siratų ašaras”. Savamokslis teatro režisierius, dramaturgas ir poetas kūrė apie Margionis, vaizduodamas savo kaimo žmones, jų papročius, gerąsias savybes ir ydas, o ant scenos kvietė vėlgi margioniškius, kurie vaidino daugiausia čia pat, kieno nors klojime.
Taip kluone buvo pastatyti ir suvaidinti spektakliai: „Gieda gaideliai“, „Vyšnių sodas“, „Likimo keliais“, „Obelys žydi“, „Motinos meilė“ ir kiti. Režisierius su Margionių kaimo artistais pastatė 19 įvairių teatro vaidinimų. Šitie vaidinimai nebuvo vien tik pramoga, tai buvo ir tam tikras pasipriešinimas prieš tuometinės valdžios vykdomą lenkinimą. Todėl šiandien pasižvalgius po Margionis, senąjį šilų kaimą, kur gyvena paprasti žemę dirbantys ir be miško savo gyvenimo neįsivaizduojantys dzūkai, vos ne kiekvienoje pirkioje rasi po artistą.
Juozas Gaidys savo prisiminimuose rašė, kad gimė varganoje tėvų pirkaitėje ir iš tėvų paveldėjo tiktai piemens botagą, daugiau nieko. Gyvenimas taip pat nelepino. Varginga vaikystė ir jaunystė vietoj mokyklos suolo pakišo Juozui alkano, šąlančio piemenėlio, vėliau vyžuoto titnagynų artojo dalią. Tačiau šiame varge išryškėjo ir didelis troškimas siekti mokslo, ir gabumai. Tačiau į pradinę mokyklą įstojo būdamas tik devyniolikos metų. Pusę žiemos pasimokęs, gavo mokyklos baigimo pažymėjimą. 1927 metais Juozas Gaidys įstojo į Vilniaus mokytojų seminarijos antrąjį parengiamąjį kursą, tačiau po pusantro mėnesio lenkų valdžia seminariją uždarė. 1939 metais, prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Lenkijos, buvo mobilizuotas į lenkų kariuomenę, tačiau pakliuvo į vokiečių nelaisvę, iš kurios pabėgo.
Dzūkijos kaimely mažutėj trobelėj
Audringąją naktį aš atsiradau.
Lyg tamsus šešėlis, bežadis, bevardis,
Gyvenimo kelią vien skurdžiai bridau.
Juozas Gaidys
Pasibaigus spektakliui, Juozas Gaidys visada kreipdavosi į žiūrovus: “Brangus jaunime! Mylėk savo gimtąją Nemuno krašto žemę, mylėk liaudį, mylėk darbą, gamtos grožį, bet už vis labiausiai, mielas jaunime, mylėk savo brangiausiąjį turtą – savo motinas… Kad mūsų brangioji Tėvynė Lietuva didžiuotųsi jūsų kilniais ir ryžtingais darbais. Tada tik mes giedosime drąsiai ir išdidžiai: „Lietuva, Tėvyne mūsų…”.
1941 m. birželio 20 d. Kazio Saulevičiaus klojime įvyko premjera: suvaidinta J. Gaidžio pjesė “Ašarų pakalnė”, aktoriai – Margionių kaimo žmonės, režisierius – J. Gaidys.
Kita režisieriaus parašyta pjesė “Siratų ašaros” pirmą kartą pastatyta 1989 m.
Petras Mindeika savo publikacijose J.Gaidį sulygino su garsiuoju Juozu Miltiniu. Tą patį pabrėžė ir muzikologas Viktoras Gerulaitis LTV laidoje „Vakaro autografas“ (šią laidą galite pažiūrėti šiame puslapyje, apačioje): „Lietuvos teatrų istorijoje būta dviejų Juozų unikalių teatrų: Juozo Miltinio Panevėžy ir Juozo Gaidžio Margionyse“.
“O juk labiausiai visus myli, širdingiausiai visus apdainuoja, mieliausiai savo kūrybą visiems dalina didžiausias jų kaimo žmogus — Juozas Gaidys.
Kas, jeigu ne Juozas Gaidys palaikė viskuo nusivylusius ir gyvenimu nebesidžiaugiančius žmones tais baisiais karų, perversmų ir okupacijos metais? Juk tai jis organizuodavo, burdavo žmones į būrelius, kartu su jais kalbėdavo, ragindavo nenuleisti rankų, nepasiduoti. Ir dainuodavo, dainuodavo… Kuo gi daugiau prabilsi į dzūkų širdį, jei ne daina? Kaipgi daugiau jį išsisakyti, išsipasakoti prikalbinsi?.. Mylėjo ir gerbė kaimo gyventojai Juozą Gaidį anuomet. Ir visiškai nekeista, kad šis savamokslis kaimo žmogus, taip nuoširdžiai dzūkiškai su žmonėmis pabendraudamas, moka juos nuraminti, paguosti, padrąsinti. Juk jis čia, prie Skroblaus, gimęs ir užaugęs, geriausiai supranta savo kaimo žmones: darbščius, atvirus, geraširdžius.”
Iš konkursinio straipsnio “Gyvena Margionyse poetas…”
Margioniškiai su energingu režisieriumi pastatė daug įvairių spektaklių. Iki 1988 metų buvo suvaidinta 20 pjesių. Margionių klojimo teatro dainininkės iki šiol dainuoja J. Gaidžio sukurtas ir iš tėvų ir senelių išmoktas dainas. Kaime nėra šeimos, kurioje nebuvo nevaidinusių kaimo teatro vaidinimuose. Iš J.Gaidžio spektakliuose vaidinusiųjų jau nedaug yra belikusių, tačiau dabar vaidina jų vaikai ir vaikaičiai.
Juozo Gaidžio sūnus Stasys prisimena: “Tėvas buvo labai tikintis, nė vieno vakaro neatsigulė nepersižegnojęs ir nesukalbėjęs poterių. Kiekvieną vakarą nuplėšdavo ir kalendoriaus lapelį – tai buvo tarsi atsiskaitymas už pasibaigusią dieną ir pasiruošimas kitai. Tėvas buvo labai darbštus. Dienomis dirbo geležinkelio darbininku, o vakarais triūsė savo ūkyje. Tai kada gi tėvas kūrė? Ogi dirbdamas. Kaip pats sakė, “Ašarų pakalnę” parašė arklį ganydamas bombos išraustoje duobėje. Po visų darbų vakarais susikviesdavo kaimo žmones ir repetuodavo. Ir dar labai mėgo dainuoti… ”
1988 metais kartu su Juozu Gaidžiu teatrui vadovauti pradėjo R. Avižinienė. Kaimo “režisoriui” J.Gaidžiui išėjus Amžinybėn (1992 m.), teatro veikla buvo kiek aprimusi. Todėl džiugu, kad minint vieno unikaliausių Lietuvoje teatrų 75-erių metų jubiliejų, jis vėl atgimė. J.Gaidžio palikimą perėmė Marcinkonių laisvalaikio ir pramogų centro direktorė Rimutė Avižinienė.
“Margionių klojimo teatras, išaugęs legendinio Margionių teatro režisieriaus Juozo Gaidžio daug metų ugdytoje dirvoje, yra plačiai žinomas ir mėgstamas… Paprastai tie pirmtakai tik saulę užstoja ir pasekėjai ieško savų kelių. Gerai, bet gerai ir tai, kad nereikia pradėti plyname lauke. J. Gaidys pats rašydavo savo vaidinimams tekstus, pats vaidindavo, režisuodavo ir dainuodavo. Tokia jau liaudies kūrybos savastis. Rimutė daro ne taip, bet panašiai. Visa Lietuva ją žino kaip šmaikščią ir originalią pasakotoją, artistę iš Dievo malonės.” (šaltinis)
1991 metais teatrui pradėtas statyti klojimas. Tiek daug jėgų atidavęs pomėgiui, Juozas Gaidys nesulaukė darbų pabaigos. Margionių klojimo teatro pastato atidarymas įvyko 1993 m. Tai buvo didelė šventė, suvažiavo daug svečių, visi džiaugėsi, kad bus kur susirinkti, repetuoti ir vaidinti.
Nepriklausomoje Lietuvoje klojimo teatras atgimė
2004 m. teatras atšventė 75-metį. Ta proga pastatytas spektaklis pagal Emilijos Liegutės pjesę “Gyvenimas prie Skroblaus”. Šis spektaklis – tarsi savotiška klojimo teatro ir nelengva Margionių kaimo istorija.
Margionių kaimo seniūnas Vincas Kvaraciejus pasakojo, kad J. Gaidys „ardamas eilėraščius kūrė, o šienaudamas – vaidinimus. Kai žmonės išgirsdavo, kad Margionyse bus rodomas J.Gaidžio spektaklis, susirinkdavo iš visų aplinkinių kaimų. Dėkui ir jam, ir visiems kitiems kaimo šviesuoliams, kurie nešė mūsų kaimui šviesą…“.
2008 m. balandžio 10 dieną sukako 100 metų, kai gimė Margionių Strazdelis kaimo šviesuolis, poetas ir režisoris Juozas Gaidys. Tądien nedidukėse Margionių kaimo kapinaitėse jo šviesų atminimą pagerbė ne tik jo vaikai, bet ir visi, kuriems šis žmogus buvo artimas ir brangus, kam teko jį artimiau pažinti, kas vertina jo unikalią kūrybą.
Sūnus Stasys ir dukra Asta, prisimindami svarbiausius tėvo gyvenimo momentus, sakė, kad jo kūryboje glūdi jo dvasia, jausmai, meilė savo kraštui ir jo žmonėms. Sūnus šeimos vardu dėkojo visiems, kurių dėka tėvas prisimenamas. (skaityti daugiau…)
Nuo 2011 metų Margionių klojimo teatre vyksta kasmetinė respublikinė kaimo teatrų šventė-konkursas „Citnaginė“ režisieriaus Juozo Gaidžio prizui laimėti.
2014 m. Margionių teatras paruošė programą „Grikių rauc“ ir dalyvavo Dainų šventėje.
2016 m. pastatė pjesę pagal J. Geniušį „Janytės liga“.
2017 m. pastatė J. Šeivinsko pjesę „Martynas Špokas“.
2018 m. paruošė programą „Klojimo teatras“ ir dalyvavo Dainų šventėje.
2019 m. Margionių klojimo teatras šventė savo 90-metį ir pastatė spektaklį – V. Keturakio „Amerika pirtyje“.
2019 m. Vyriausybės nutarimu Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos patikėjimo teise valdomas Margionių klojimo teatro pastatas.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymi, kad perėmusi pastatą, Varėnos rajono savivaldybė ieškos lėšų jo remontui: „Šis pastatas svarbus ne tik margioniškiams, bet ir visam Varėnos kraštui. Tikrai neleisim jam sunykti, kad margioniškiai toliau galėtų vaidinti ir koncertuoti jaukiame klojime“.
Varėnos rajono savivaldybė žada dar kartą kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad būtų skirta nors dalis reikiamų lėšų šiam pastatui atnaujinti.
2020 metais klojimo teatro klojimas turi naują stogą! Stogui dengti bendruomenė pasamdė vietinius, Dzūkijos meistrus, puikiai išmanančius tradicinių skiedrinių stogų technologiją.
2021 metų tradicinėje “Citnaginėje” charizmatiškieji Margionių klojimo teatro artistai dzūkiška tarme įtaigiai suvaidino Rimutės Avižinienės režisuotą Emilijos Liegutės spektaklį “Marceliukės klėtis”.
O čia – juoda naktis. Net pilnatis užtemdyta. Tokį vaizdą pamatėm, skubėdami prie savo mylimo klojimo teatro TĄ valandą. Buvo ką tik prasidėjusi rugsėjo 10-oji, pirma valanda, 22 minutės, 27 sekundės – taip rodo nuotraukos duomenys. Naktis, kurios neturėjo būti. Po rugsėjo 9-osios galėjo iškart ateiti 11-a. Bet ne, – žinom ir suprantam, kad negalėjo. Turbūt, negalėjo.
Čia dedam brūkšnį. Beveik 30 metų atitarnavęs margioniškiams ir daugybei Lietuvos bei užsienio lankytojų, išdainuotas, išvaidintas, išmylėtas, ištvarkytas, klojimas išėjo su visam. Teatro KLOJIMAS sudegė, bet klojimo TEATRAS liko. Todėl po brūkšnio neišvengiamai prasideda naujas etapas, kuriame vieną dieną jie abu vėl susijungs mūsų visų džiaugsmui.
Veiksmo pabaiga. Uždanga nusileidžia.
2022 m. rugsėjo 10 d.
2022 m. rugsėjo 11 d.
Naujo veiksmo pradžia. Uždanga pakyla.
Tai – simbolinis naujas, baltas lapas. Atsiverčiam jį ir žengiam į naujus darbus ir į naują nuotykį. Su skaudančia dūšia, bet su viltim ir tikėjimu, su jau nerimstančiom rankom ir spurdančia širdim – koks bus mūsų naujas mylimas klojimo teatras?
Vyksta lėšų rinkimas Margionių klojimo teatro atstatymui.
Margionių klojimo teatras visiškai sudegė naktį iš rugsėjo 9 į 10 d., 2022 m. (nuotraukos)
Atsigavę po pirmojo šoko, jau sekančią dieną po gaisro aktyvūs bendruomenės nariai rinkosi aptarti būtiniausius darbus ir pirmuosius, svarbiausius klojimo atstatymo klausimus.
Darbai įsibėgėja ir nesustojamai tęsiasi toliau, nes visi trokštame, kad nauja kultūros ir tradicijų buveinė būtų kuo greičiau atstatyta. Tikime tuo.
Savo ruožtu prašome visų žmonių pagalbos – prisidėkite prie Margionių klojimo teatro atstatymo:
Margionių kaimo bendruomenė, asociacija
Swedbank AB
LT677300010118810464
Paskirtis: Margionių klojimo teatro atstatymui
Vėliau bus pasiūlyti kiti, alternatyvūs aukojimo būdai.
Asociacija “Margionių kaimo bendruomenė”
Asociacijos „Margionių kaimo bendruomenė“ valdybos pirmininkė Lina Vosylienė prisimena, kad 2009 metais asociacijos steigimą pagreitino iškilusi grėsmė ramiam Margionių kaimo gyvenimo būdui, kai šalia kaimo, Valakuose, kurie yra tik už puskilometrio nuo saugomos teritorijos „Bobos daržas“, Skroblaus upelio ištakose, UAB „Baltijos karjerai“ sumanė atidaryti žvyro karjerą. Pajutę pavojų, margioniškiai susitelkė ir per tris dienas surinko 64 parašus, sakydami: „Ne, mumi jo nereik“. Suprasdami, kad reikia rimto atstovavimo, sukvietė susirinkimą ir dvylika kaimo gyventojų: Alvyra Averkienė, Jonas Averka, Elena Balevičienė, Vytautas Balevičius, Arūnas Gulgys, Marytė Gulgienė, Agutė Jeremičienė, Arūnas Kalasauskas, Danutė Kvaraciejienė, Lina Vosylienė, Jonas Šimkonis ir Vilija Šimkonytė – sutiko būti asociacijos steigėjais (Marytė Gulgienė, Jonas Šimkonis ir Elena Balevičienė jau mirę).
2009 m. rugsėjo 5 d. jie pasirašė steigimo sutartį, 2009 m. rugsėjo 13 d. buvo išrinkta penkių narių valdyba, o jau 2009 m. rugsėjo 24 d. asociacija „Margionių kaimo bendruomenė“ buvo įregistruota. „Tas mūsų bendrumo jausmas tikrai ypatingas. Kai reikia ką nors kaimui nuveikti, visi darom bendrai. Didžiuojuosi savo kaimo žmonėmis, jie labai darbštūs, aplinką tvarko, gražina, vieni kitiems draugiškai padeda. Galbūt todėl ir svečiai mus dažnai lanko. Daug padarėm, bet dar daug suplanuotų darbų mūsų laukia“, – bendruomenės 10-čio paminėjime kalbėjo Lina Vosylienė.
Magiškasis Margionių teatras. J.Gaidys. Ašarų pakalnė
Režisieriaus A. Puipos videofilmas pagal buvusio Margionių teatro režisieriaus J.Gaidžio pjesę “Ašarų pakalnė”, kurioje pasakojama apie vienos šeimos likimą lenkų okupuotame kaime. Vaidina Varėnos rajono Margionių kaimo žmonės. Scenarijaus autorius A. Puipa, operatorius Z. Gružinskas. 1994 m.
Vakaro autografas. Margionių kaimo teatro režisierius Juozas Gaidys
Margionių teatro aktorių ir režisierės J. Lapinskaitės pokalbiai apie kaimo teatro režisierių J. Gaidį, teatro klestėjimo metus, dabartį. Laidos vedėjai: J.Lapinskaitė, V.Gerulaitis. 2004 m.